BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Atsakymai į kai kuriuos klausimus

Dėl biudžetų klausimų jau ruošiu straipsnį, kuriame manau, kad atsakysiu į daugelį jūsų klausimų. Dėl “Champion” - tai išėjo kaip ir turėjo išeiti - minėtas “Champion” veikėjas (Lietuvoj gerai žinomas, kaip įvairių prekių siūlytojas - keista, kad to nežinojo “Žalgirio” vadyba) švelniai tariant per daug  užsiplėšė, t.y. prie įprasto rėmimo aprangomis pasiūlė dar 100.000,-lt piniginę paramą, kurios pradėjo nemokėti nuo pat rugsėjo mėnesio.  Jis pats turėtų papasakoti istoriją su M.Brown šortais ir kitomis mažytėmis tiekimo ir gamybos “smulkmenėlėmis”. Tokie jo pažadai gal būt gerai suplanuota akcija - “Žalgiris” reklamuodamas juos įvykdė visus savo įsipareigojimus, o “Champion” tik dalį. Gaila, kad kauniečių vadovai, bijodami apsijuokti prieš krepšinio visuomenę už tokį skambų minėtos bendrovės išaukštinimą,  viešai neatskleidžia tiesos , nes ant to paties kabliuko užkibo “Šiaulių” vadovai, kurie mielai priėmę “Champion” į rėmėjų gretas. Ne atsitiktinai šiauliečiai pakeitė ir savo klubo spalvas - minėtas rėmėjas tiesiog neturėjo sandėlyje geltonai juodo aprangos derinio, kuris nepopuliarus Italijoj. Nei “Žalgiriui”, nei “Šiauliams” niekada specialiai “Champion” aprangų nesiuvo, tiesiog davė tai , ką turėjo sandėliuose, nors praėjusiai metais prisistatydami tai bandė įteigti. Kažin ar apie tokias savo atstovo vadybos vingrybes žino paties “Champion” vadovai? O gal jis visai ne atstovas? Minėtos kompanijos tinklalapyje nepavyko rasti atstovybės Lietuvoje.

Aš taip pat pastebėjau, kad “Respublikos” nėra “Žalgirio” rėmėjų tarpe. Matomai situacija pasikeitė V.Romanovui įsigijus “Kauno dieną”. Nėra prasmės mokėti V.Tomkui, kai turi savo ruporą. Be to istoriją su minėto laikraščio parama sunkiu “Žalgiriui” metu irgi gaubia nežinia - šaltiniai kalba, kad ji taip pat nukeliavo į išpūstų skolų sąrašą ir kad ją naujieji savininkai turėjo grąžinti. Panašiai atsitiko ir su “Gubernijos” 600 tūkst. Lt skola klubui, kurią už 500 tūkst. Lt nusipirko vieni iš šios alaus daryklos savininkų “Respublikos” žmonės.

Nežinia gaubia ir Kauno mero vaidmenį “Žalgiro” bankrotinimo istorijoj, jo bičiuliškus santykius su kauniečių komandos varžovų iš Vilniaus savininkais. Ne veltui jūs nerasite blogo žodžio “Lietuvos ryto” dienraštyje apie šį konservatorių, kuriam jau ruošiama interpeliacija, ir kurios jam matomai pavyks išvengti, vėl pažadėjus balsuotojams aukštesnius reitingus rinkimų sąraše. Bet ar visiems ten užteks vietos? Graudu žiūrėti, kaip garsiai pareiškęs apie savo pasitraukimą iš “konservų” frakcijos, tyliai atgal ten nukiūtino didysis žalgirietis G.Budnikas (jei netikit, pasižiūrėkit į frakcijos narių sąrašą).

Tai tiek atsakymų į aktualesnius jūsų klausimus.

Rodyk draugams

Su pergale

Dar kartą sveikinu visus su istorine Lietuvos krepšinio pergale! Su pergale, kuri atvertė naują istorijos puslapį. Su pergale, kurios daugelis nelaukė ir netikėjo (tame tarpe ir aš). Su pergale, kuri mums suteikė naujas viltis kitų metų Europos čempionate!

Šis pasiekimas svarbus ir tuo, kad privertė užsičiaupti laikraščių rašeivas ir kitus napoleonus bei kai kuriuos medaliais prisidengusius krepšinio veikėjus, kurie nesupranta, kad šių medalių spindesys  seniai išblėsęs ir jų traukinys jau toli nuvažiavęs, gal būt negrįžtamai. Atkreipkit dėmesį, kad jų įtūžis liejosi iš abiejų didžiųjų laikraščių puslapių, tačiau ir čia, kaip ir dera toną uždavinėjo pusrytiniai.

Aš džiaugiuosi, kad mano rašinių komentatoriai “iškasė” seną didžiojo laikraščio straipsnį, demaskuojantį visą jų melu ir šantažu pagrįstą politiką. Po neegzistuojančio žurnalisto Mindaugo Lietuvio pseudonimu pasislėpę Lietuvos gyvenimo dirigentai išliejo pamazgų dozę ant trenerių ir LKF vadovų, kurių ”vienas net baudų nemoka mesti”, ir kurie pagaliau nepabūgo ir priėmė drąsius ir dabar jau matom teisingus sprendimus. Tikiu, kad ir toliau neliks nepastebėti tokie tokie melo ir įtūžio “šedevrai”.

Minėta rašliava turėtų atmerkti akis net tiems krepšinio sirgaliams, kurie šventai tikėjo šių veikėjų teisumu. Neveltui sakoma, kad lazda turi du galus ir antrasis dar ne kartą smogs už jų “nuopelnus” Lietuvos krepšiniui ir ne tik. Čia aš nenoriu įžeisti vilniečių komandos žaidėjų ir sirgalių, kuriuos gerbiu lygiai taip pat, kaip ir kauniečius. Šiandien yra mūsų visų pergalė!

Žmonės nekvaili ir moka atskirti pelus nuo grūdų, todėl neliko nepastebėta ir rimvyduko lūpomis pasekta “K.Kemzūros pasaka” internetiniam portale, kur vėl tarp eilučių bandoma įgelti LKF vadovams paistalais apie arabų šalių šeichų lankomą restoraną (žiūrėkit, kaip švaistomi pinigai), kur buvo užsakyta Lietuvos rinktinės pergalei pažymėti skirta vakarienė. Paprastai šio laikraščio veikėjai visada slepiasi po pseudonimais, kai net patys žino, kad skleidžia skaitytojams melagingą informaciją.

Noriu atkreipti dėmesį į dar vieną labai svarbų faktą - pagaliau televizija didžiojo finalo pertraukos metu parodė Arvydo Sabonio ir kitų pasaulio krepšiniui nusipelniusių žmonių apdovanojimo ceremoniją.  Tai teigiamas ženklas, kad ledynmetis traukiasi ir ateina atšilimas. Juk anksčiau įprasta buvo matyti ir girdėti Lietuvos žiniaklaidos dirigento brukamą jo paties sukurptą tendencingą informaciją apie mūsų krepšinio legendą ir visa kas susiję su juo.

Kad K.Kemzūra yra geras treneris analitikas aš jau buvau minėjęs ankstesniuose savo rašiniuose. Ne veltui ir garsusis treneris D.Blatas jį kvietėsi savo asistentu analitiniam darbui. Šiandien mes pamatėm, kad turim ne tik J.Kazlauską.

 Pasaulio čempionatas parodė puikų  varžovų silpnų vietų išnaudojimą ir geriausių mūsų žaidėjų savybių panaudojimą pergalėms pasiekti. Tuo seniai pasižymėjo K.Kemzūra.

Taip, mes neturėjome stipraus įžaidėjo, kaip ir turėjom tik vieną gerą vidurio puolėją. Tačiau protingas greitas mūsų rinktinės žaidimas, nesiveliant į ilgas pozicines atakas davė savo rezultatą. Puikus P.Jankūno išnaudojimas centro pozicijoj, L.Kleizos ir J.Mačiulio sunkaus krašto, buvo tie netikėtumai, kurių nelaukė varžovų strategai. Net ir tie žaidėjai, kurie retai pasirodydavo aikštelėje, gerai vykdė jiems skirtas konkrečias trenerio užduotis. Komandinis žaidimas buvo puikiai sustyguotas.  Gal pagaliau tauta sužinos ir apie tokį trenerį Evaldą Kandratavičių, kuris puikiai paruošė komandą fiziškai.

Gerai savo funkcijas atliko ir federacijos vadovai, tinkamai organizavę žaidėjų poilsį ir fizinį parengimą pertraukos prieš play off-us metu, kai iš Maskvos trims dienoms į Stambulą buvo iškviestas minėtas fizinio parengimo treneris, kuris dėl darbo  “Dinamo” komandoje negalėjo vykti į Turkiją.

Jautėsi geras trenerių kolektyvo ir LKF vadovų bendradarbiavimas ir susiklausymas. Nebuvo kolektyve trenerių “duobkasių”, nekantraujančių užimti vyriausiojo postą ir daugiau besirūpinančių savo draugių, nei rinktinės reikalais. Nebuvo intrigų ir daugelio kitų dalykų, kurie egzistavo dar ne taip senai.

Bet buvo ši pergalė, kuri tikiuosi ne paskutinė.

Rodyk draugams

Trenerių dešimtukas

1- 2. J. Kazlauskas;

1 -2. K.Kemzūra;

3. R. Grigas - du sezonus iš eilės laimėjo beveik viską ir ne prieš sužlugdytą ar be trenerio likusią komandą,  o prieš serbų legioną. Neblogai jam sekėsi ir Ukrainoje - 2008/09 sezone “Budivelnik”  iš paskutinės vietos atvedė į finalą, laimėjo 2009/10 reguliarųjį sezoną;

4. A. Sireika - Europos čempionas, negadina sau markės ir su “Šiauliais”;

5. G. Leonavičius - neįvertintas Lietuvoje, eilę metų iš š… darantis rezultatą. Ne veltui J. Kazlauskas jam siūlė savo asistento vietą Kinijos rinktinėje;

6. R. Butautas - vis tik buvęs rinktinės strategas;

7. R.Girskis:

8. R.Kurtinaitis - “sėkmės džentelmenas”, nors antrasis žodis ne jam;

9. A.Brazys;

10. D.Maskoliūnas;

Noriu pažymėti, kad tai tik mano nuomonė apie vyrų komandų strategus ir kviečiu visus padiskutuoti šia tema bei atsiųsti savo dešimtukus. Galėsim sudaryti savo geriausiųjų sąrašą. Siūlykite ir vertinimo sistemą.

Rodyk draugams

Nuotrupos apie viską

Sveiki. Visus su atgimusios Lietuvos rinktinės pergalėmis. Netikėta sėkmė ir didelės vėl atgijusios viltys. Kažin ką dabar sakys didžiausi LKF valdžios ir trenerio K.Kemzūros kritikai, prisidengę Seulo olimpiados aukso medaliais ir pusrytiniu laikraščiu? 

Nežiūrint į šio čempionato baigtį, galima drąsiai teigti, kad J.Kazlauskui Lietuvoje atsirado lygiavertis konkurentas į geriausio trenerio nominaciją - K.Kemzūra.

Be politikos sukomplektuota komanda, kai rinktinės strategui prioritetas yra žaidėjų fizinė forma, o ne lygybės ženklas tarp “Žalgirio” ir “Lietuvos Ryto” žmonių skaičiaus, geriausių žaidėjų savybių maksimalus panaudojimas, puikus fizinis pasirengimas, duoda savo rezultatą ir viltis Europos čempionate kitais metais.

Atrodo, kad Šaro kontrakto pasirašymo su “Žalgiriu” peripetijos blėsta. Pasirodo, jo nepanoro pats klubo savininkas. Be to žinant kas per tipas yra jo agentas M.Balduci visiškai nenuostabu, kad sandėris neįvyks, juo labiau, kad “Panatinaikose” jį nori matyti ir strategas Ž.Obradovičius.

Derybos su D.J.Colinsu užtruko dėl “Žalgirio” noro pasikviesti jį peržiūrai.

Greitai vėl turėtų pradėti reikštis po “atostogų” grįžęs” vadybininkas iš sostinės.

Pildosi prognozės, susijusios su Kauno arenos statybomis. Arena pilnai bus įrengta tik kitų metų gegužės mėn., nors juostelę A.Kupčinskas truks pliš kirps vasario 1 d. Nesinori užleisti vietos prie lovio.

Dėl Kauno “Aisčių” - tai Kauno politikų (S.Buškevičiaus, A.Kupčinsko ir co) sukurtas produktas neturintis nieko bendro su buvusiu Kauno “Triobet”, kurio visas teises LKL perėmė BC “Kaunas”. Sklinda kalbos, kad “Aisčiai” veda derybas su Marijampole dėl dalyvavimo LKL.

Dėl Eurolygos reitingų “A” licenzijai gauti - paskutinis jų perskirstymas buvo 2008 metų birželio mėnesį. Buvo vertinami šešių sezonų komandų sportiniai ir komerciniai (TV transliacijos ir žiūrovų lankomumas) rodikliai, t.y. pradedant 2002/03 m.m. sezonu.

Nuo 2011/2012 m.m. sezono Eurolyga perleidžia Eurocup varžybų organizavimą FIBA Europe.

Beje rugpjūčio 26 d. suėjo lygiai metai nuo pirmojo rašinio pasirodymo šioje svetainėje. Ačiū visiems komentatoriams už aktyvų dalyvavimą diskusijose, palaikymą ir kritiką.

Rodyk draugams

Jasikevičiaus derybos su Žalgiriu

Derybos su Jasikevičium iš tikrųjų vyksta.

Žinios pasklidusios gana plačiai - vakar per varžybas su Lietuvos rinktine, tai buvo pagrindinė VIP zonos kalba.

Atleiskite, daugiau, nei VIP zonoje kalbėta, atskleisti negaliu, nes išduočiau vidinius šaltinius, atsiuntusių man laišką su derybų detalėmis. Iki derybų pabaigos pasižadėjau kai kurių detalių neviešinti, dėl to labai atsiprašau visų, komentaruose uždavusių šį klausimą.

Bet svarbiausia žinia tikra - derybos vyksta.

Ar tai gerai?

Prisiminkime, vieną kartą Žalgiris buvo susigrąžinęs vieną iš lietuviškojo krepšinio legendų - Arvydą Sabonį, ir tuomet tik per plauką nepateko į Eurolygos finalinį ketvertą.

Nors mažai tikėtina, kad ateinančiam sezonui bus suspėta pastatyti naujuosius sporto rūmus (nebent paskutinėms rungtynėms, tačiau tam reikia labai stengtis), bet bent jau Halės užpildymą tai garantuotų.

Viešųjų ryšių prasme, Romanovas kuriam laikui nusimestų skandalingųjų finalų šleifą. O jei priimtų išmintingus sprendimus ateitytje, galbūt išliktų istorijoje kaip tikras Žalgirio gelbėtojas.

Bet kaip bus iš tikrųjų, pamatysime netolimoje ateityje. Nors derybos šią sekundę kiek įstrigusios, baigtis jos gali bet kada. Laukime žinių.

Rodyk draugams

Apie italų investicijas

Sveiki. Nemaniau, kad tiek piktų atsiliepimų bus į netikslią info apie “Žalgirio” trenerius. Kartais ir mano šaltiniai ne viską žino, o ir įvairios dezinformacijos krepšinio užkulisiuose labai daug. Tačiau ir ne visai tiksli žinia duoda naudos - juk tuoj pat kaip grybai po lietaus išlenda “darbininkai”, kurie eilinį kartą bando sureikšminti tuos netikslumus. Kaip ir minėjau anksčiau, nesu visažinis ir remiuosi informacija, sklandančia krepšinio užkulisiuose, kuri nevisuomet 100% pasitvirtina. Vis tik didesnė dalis mano informacijos pasitvirtino. Kas netingi gali perskaityti visus rašinius - nei vienas jų neištrintas.

Dabar apie spaudoje karts nuo karto pasirodančią informaciją apie italų norą įsigyti vieną iš Lietuvos klubų. Pagal mano turimą netiesioginę informaciją ir šiek tiek žinant kas galėtų įtakoti tokį italų norą, spėju, kad tai bus naujasis KK “Kaunas”. Tačiau italai bent jau dabar nebus šio klubo savininkais, o už savo investicijas turės pirmumą į perspektyvius krepšininkus. Prognozuoju didelį žiniaklaidos dėmesį šiam klubui - ypatingai “Lietuvos ryto”, nes po kelių metų italų ir kitų verslininkų pagalba gali tapti konkurentabiliu abiems didiesiems.

Gerai tai ar blogai Lietuvos krepšiniui?

Mano nuomone, vienareikšmiškai gerai.

Yra šansų, kad po kelerių metų atsiras trečias stiprus klubas LKL, galintis pretenduoti i į čempionų žiedus. Atsiras daugiau pasirinkimo jauniems žaidėjams. Ar tai padidins žaidėjų nutekėjimą iš Lietuvos - nepadidins, nes didesnio nutekėjimo, nei dabar būti nebegali. Tik suardys seną Vainausko ir Navikausko laikais sukurtą mitą, kad jaunimas turi patekti į vieną iš šių dviejų klubų, jei nori gauti gerą kontraktą užsienyje. Atmetus išvažiavusius studijuoti Amerikon, žinoma.

Reziumuojant - už italų pinigus Lietuvoje kuriama krepšinio struktūra - gerai tai ar blogai? Laukiu jūsų atsakymų.

Rodyk draugams

Apie Lietuvos rinktinę 2010

Artėja svarbiausias šių metų krepšinio įvykis - pasaulio pirmenybės Turkijoje. Ko mes galime tikėtis šiame čempionate? Rezultato prasme - nieko gero. Tą sąlygoja šiek tiek pavėluotas rinktinės jauninimo procesas. Kita vertus šį čempionatą reikėtų traktuoti kaip pasirengimą kitiems metams.

Atjauninti rinktinės sudėtį reikėjo jau praėjusių metų Europos čempionatui Lenkijoje (autoriui lengva šnekėti, kai jis nejaučia spaudimo iš sirgalių, kokį jaučia federacijos ir rinktinės vadovai). Bet šaukštai po pietų ir belieka tikėtis, kad čempionatas Turkijoje bus maksimaliai protingai išnaudotas pasiruošimui kitiems metams.

Tuo tarpu žiniaklaida (ypač televizijos) ir alaus gamintojai tiesiog iš kailio neriasi transliuodami video klipus apie mūsų nenugalimumą, sukeldami bereikalingas viltis ir aistras, kad vėliau galėtų drabstytis purvais ir iš to turėti reitingus savo programoms . Ar ne geriau būtų vardan tų pačių krepšininkų tyliau išlydėti ir su triukšmu pasitikti pasiekus gerą rezultatą.

Kiek teko bendrauti su rinktinės žmonėmis, vyksta kryptingas pasiruošimas kitų metų svarbiausiam įvykiui Lietuvoje - Europos čempionatui. Skirtingai nei prėjusiais metais, rinktinės vyr. treneriui pavyko ”įkinkyti” savo asistentus dirbti reikalingą jam darbą, o ne užsiiminėti intrigomis, kuo pasižymėjo praėjusių metų štabas.

Plačiau neapsistosiu prie draugiškų rungtynių analizės tik pritarsiu trenerio R.Girskio išsakytai nuomonei, kad net ir būdami pilnos sudėties, mes neprilygsim Ispanijos rinktine, kuri tiesiog žaidžia ne to lygio krepšinį. Pareikšiu tik savo nuomonę apie “atkabintus” žaidėjus.

Manau, kad D.Motiejūnas turėjo likti rinktinėje. Pasaulio čempionatas jam būtų pridėjęs milžiniškos aukščiausio lygio varžybų patirties, kurios jam labai dar trūksta. Tai universalus aukštaūgis galintis vienodai žaisti tiek sunkiojo krašto, tie centro pozicijose. Trenerio vietoj, vardan rezultato, atsisakyčiau T.Klimavičiaus (nors jis šiandien gal būt geresnis už Donatą), kurio žaidimo stilius labai panašus į P.Jankūno. Be to šioje pozicijoje kartais galima panaudoti L.Kleizą ir J.Mačiulį. M.Andriuškevičius reikalingas vien dėl to, kad turim tik vieną tikrą vidurio puolėją R.Javtoką.

Kaip bežiūrėsi priekinė linija kitiems metams mūsų rinktinėje turėtų būti stipri - “ne” nepasakė nei broliai, nei M.Petravičius, nei D.Songaila. Tačiau verkti norisi pasižiūrėjus į mūsų įžaidėjus ir jei reikalai iki kitų metų nepasikeis, tai sunku net galvoti apie mus tenkinantį rezultatą.

Manau, kad šiai dienai trenerių štabui nelabai svarbu buvo ką atleisti iš įžaidėjų. Nei M.Kalnietis, nei G.Gustas, nei A.Eitutavičius kol kas nėra to lygio įžaidėjai, kurių pagalba galima būtų siekti aukšto rezultato kitais metais. Matomai pasirinkimą palengvino žaidėjų amžius - atleido vyriausią, nors jis man pasirodė geresnis už A.Eitutavičių. Bet kaip minėjau be Š.Jasikevičiaus pagalbos kitais metais neišsiversime.

Mažiausiai nerimo treneriams turėtų kelti atakuojančio gynėjo ir lengvojo krašto pozicijos, tikintis, kad į rinktinę dar neužtrenkė durų ir R.Kaukėnas. Todėl sekantis žaidėjas paliksiantis rinktinę bus būtent iš antrųjų numerių tarpo. Realiausi kandidatai - M.Pocius, M.Lukauskis ir R.Seibutis. Geriausiai atrodo pastarasis. M.Lukauskis patyręs ir reikiamu momentu gali “iššauti”. M.Pocius žaidžia banguotai, todėl manau, jei nebus traumų, tai jis realiausias kandidatas palikti rinktinę.

Kas bebūtų, sprendimai jau padaryti. Treneriams geriau matyti kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Ne visada pasirikimą lemia vien tik žaidėjo meistriškumas. Yra ir kiti veiksniai. Vienas iš jų - žaidėjų santykiai komandos viduje.

Geras ženklas yra tai, kad federacijos vadovai ir vyr. treneris nepaliko vietos “politikai”, t.y. lygiavos principo “Žalgirio” ir “Lietuvos Ryto” žaidėjų atžvilgiu, nes nei vieno klubo vadovai neturi svertų paveikti užsienyje dirbančio trenerio.

Tad lauksime rezultatų.

P.S. Paskutinėmis žiniomis “Žalgirio” trenerių štabą papildys tik vienas užsienietis. Kas dėl A.Macijausko, tai daugelis matyt suprato pagrindinę priežastį. Be to būti trečiu serbo asistentu jaunimo komandoje ne Arvydo charakteriui. Geriau jau tuomet padėti savo gimto miesto komandai.

Rodyk draugams

Kaip parduodamos rungtynės

Iš daugelio komentarų susidarė įspūdis, kad sporto gerbėjai nėra susipažinę su rungtynių pardavimo technika. Ar bent jau įsivaizduoja, kad rungtynių pardavime būtinai turi dalyvauti žaidėjai ar treneriai. Deja, yra kitų, daug subtilesnių būdų parduoti vienas ar kitas rungtynes. Bet pradėkime  nuo pradžių.

Sporte sena tiesa yra ta, kad ten kur daromas biznis nėra rezultato ir atvirkščiai - ten, kur siekiama rezultato, nėra biznio.

Biznyje investicija daroma tam, kad atneštų daugiau pelno kitamet.

Paradoksas, bet investicija į sportą ne mažina, o didina kitų metų investiciją, nes kitais metais reikia pasiekti dar geresnius rezultatus. Net ir tokie patys rezultatai kiekvienais metais kainuoja vis brangiau ir brangiau. Dažnai noras matyti savo komandą nugalėtoja verčia beatodairiškai didinti biudžetą, ir tai tampa problema net ir itin turtingiems klubams. Ne veltui spaudoje vis dažniau užsimenama apie NBA komandų finansinius sunkumus. Net ir tam pačiam futbole, kur sukasi milžiniški pinigai, pasigirsta kalbų apie klubų skolas (neseniai buvo rašyta apie Madrido “Real” vos ne pusę milijardo siekiančias skolas).

Tačiau biznis sporte vis tik daromas, panaudojant komandų pavadinimus ir įvaizdį politikai, verslo įtakų pasidalijimui bei kitoms manipuliacijoms. Kartais sportu beveik nekvepia, o sportas ir sportininkai yra tik įrankis šių tikslų įgyvendinimui, apie kuriuos nei sportininkai nei treneriai gali net nenutuokti.

Įvairių verslo grupuočių persipynimas Lietuvos krepšinyje daro prielaidas šiems procesams vykti ir vystytis. Juk niekam ne paslaptis, kad net kai kurie svarbūs valstybiniai reikalai sprendžiami susėdus keliems įtakingiems veikėjams. Tai būdinga ir šių dienų mūsų krepšiniui, kur neretai svarbūs klausimai sprendžiami siaurame rate, juo labiau, kai šie veikėjai savo pinigais gali įtakoti ir politikus. Tai ypač paaštrėjo, kai didžiausius klubus pradėjo valdyti rusiško kapitalo atstovai.

Didžiausi pasaulyje sutartų rezultatų skandalai yra kilę dėl lažybų. Tai dažnas būdas uždirbti didžiulius pinigus. Šie skandalai neaplenkė ir Lietuvos, nors ir buvo  nelabai garsūs. Prisiminkime prieš keletą metų sporto visuomenėj ir spaudoj sklandžiusius įtarimus apie vienos futbolo komandos parduotą tarptautinių rungtynių rezultatą. Krepšinio užkulisiuose prieš keletą metų buvo kalbama apie vienos provincijos komandos dalyvavimą lažybų biznyje.

Kita priežastis, dėl kurios galimas varžovų susitarimas - tai situacija, kai vienai iš komandų tuo momentu yra nasvarbus rezultatas, o kitai - labai svarbus.

Trečia priežastis - kai verslo struktūros, siekdamos pasidalyti įtakomis, įtraukia į šį procesą sau priklausančius arba sponsoriuojamus klubus. Tuomet viena pusė sutinka “atiduoti” rezultatą dėl savo verslo interesų. Kaip minėjau tai būdinga rusiško kapitalo atstovams, kurie, padedant kai kurioms žiniaklaidos priemonėms,  šiandieną jau tvirtai įkėlė abi kojas ir į Lietuvos krepšinį (kur tuo metu buvo Lietuvos verslininkai?).

Čia nepalikta vietos jokiam primityvizmui, čia “nevaikšto” jokie grynieji pinigai, kaip, kad bando įteigti kai kurie komentatoriai. Vyksta žymiai subtilesni procesai, kuriuos sunku suvokti paprastam krepšinio sirgaliui, nes čia supinta ir sportas, ir verslas ir politika. Tai ir yra ta vieta, kur sporto pagalba “daromi” pinigai. Galioja pricipas - tu man, aš tau. Tu man sporto rezultatus, aš tau…

Sutarto rungtynių rezultato galima siekti keliais būdais: arba įtraukiant žaidėjus ir trenerius, arba jiems nežinant ir pasitelkiant teisėjus. Paprastai pirmasis naudojamas dėl lažybų, kur reikiamo rezultato gali siekti žaidėjai ar treneriai jiems už tai atsilyginant. Tačiau čia egzistuoja didelė rizika viskam iškilti į viešumą.

Apie teisėjus tikriausiai aiškinti nereikia. TEO moterų krepšinio komanda vienose rungtynėse tol žaidė pratesimus, kol atsiliko reikiamu taškų skaičium. Reikėjo matyti teisėjų pasiutpolkę tų rungtynių metu! Užuojauta TEO vadovams, nes nuo jų tai nepriklausė.

Pats subtiliausias būdas, kurį labai sunku įrodyti (bet naudojamas gana dažnai), tai rungtynių rezultato įtakojimas klubų savininkų arba kitų sprendimų priėmėjų veiksmais tokiais, kaip pagrindinių žaidėjų “taupymas” svarbiose rungtynėse, tariamos jų traumos (pavyzdžiui, prieš eilines finalo rungtynes trys pagrindiniai žaidėjai staiga gauna traumą, o po dienos kaip niekur nieko treniruojasi) trenerių atleidinėjimai, ir pan. Kartais būna nesubtilių nurodymų treneriui leisti į aikštelę vieną ar kitą žaidėją (atseit, rotacijos principu visi žaidėjai turi gauti minučių, čia tokia mano sistema, jūs kvaili, nes jos nesuprantat), tačiau tai retenybė. Ir tokius fokusus žiūrovai greitai pastebi.

Kai kovoja dvi panašaus pajėgumo komandos, svarbu net ir tai, kuri komanda žaidžia namuose. Kartais reguliaraus sezono gale galima aptikti keistai pralaimėtų rungtynių, kurios leidžia vienai ar kitai komandai reguliariajame sezone užimti pirmą vietą ir taip įgauti savos aikštės pranašumą finaluose. Subtilus būdas konstruojant reikiamą finalo baigtį, tik kartais labai nesubtiliai įgyvendinamas.

Tokiais atvejais apie sutartą rezultatą nežino nei rungtynių žaidėjai, nei treneriai. Čia traukomos kitos virvutės, kurios sąžiningą žaidėjų triūsą rungtynių metu paverčia niekais. Retai sprendimai, kurie įtakoja varžybų rezultatą, gali būti priimami tiesiog iš kvailumo.

Dažnai po tokių rungtynių žaidėjams užduodami klausimai ar jie žinojo apie sutartą rezultatą yra ne kas kita, kaip noras užtušuoti įvykusį faktą ir  apgauti žiūrovą.

Komandos savininkai gali naudoti daug subtilių priemonių vienu metu ir kartu paėmus, jos nulems rezultatą net ir be žaidėjų ir trenerių žinios. Prisiminkite nekaltą frazę “krepšinio spektaklis”. Joje kartais daug daugiau tiesos, nei noretųsi.

Bene vienintelis būdas tokius dalykus pastebėti - išprusę sirgaliai. Linkiu visiems į būsimas rungtynes žiūrėti ne tik krepšinio mėgėjo akimis, bet ir suprasti, kodėl kartais būna labai keistų, nelogiškų sprendimų ir rezultatų.

P.S. Šiuolaikinis Europos verslo elitas jau seniai persirgęs aukščiau minėtomis ligomis arba šių šalių teisinė bazė ir lygos tiek stiprios, kad neleidžia minėtoms tendencijoms plisti ir skaudžiai už tai baudžia. Neatsitiktinai 2009 metais atsirado naujas darinys - Europos komandinio sporto asociacija (ETS), kurios pagrindinis uždavinys yra įtikinti ES valdininkus traktuoti sportą kaip socialinį reiškinį, o ne biznio objektą. Šios asociacijos steigėjais yra tarptautinė  krepšinio federacija FIBA Europe, futbolo UEFA, rankinio IIHF, tinklinio CEV, ledo ritulio EHF ir regbio FIRA AER. Jų tikslas - panaikinti mokesčius sportininkų atlyginimams ir padėti švariam verslui tikslingai investuoti į komandinį sportą.

Keli žodžiai dėl komentarų šalinimo - šalinami tik tie komentarai, kuriuose yra keiksmažodžių, plūdimosi ir rašymo ne į temą. Mes (aš kartu su moderatorium) stengiamės toleruoti kiekvieno skaitytojo nuomonę nepriklausomai nuo to pritaria ji ar ne, bet šalinsime visus komentarus, kurie trukdo kultūringai diskusijai.

Kaip ir minėjom anksčiau, naudosime ir jūsų atsiųstą medžiagą, kurios paskutiniu metu gauname nemažai. Taip pat noriu padėkoti tiems, kurie nurodo gramatines ir stiliaus klaidas. Stengiuosi jas taisyti.

Dėl Š.Jasikevičiaus - jis ir jo agentas M.Balduci išnaudos visas galimybes sutartį pasirašyti su užsienio klubu, nes smulkiai žino praėjusio sezono V.Romanovo šou peripetijas. Tik labai dideli pinigai gali priversti juos galvoti kitaip. Be to reikia skubiai kažką daryti su A.Čapinu, nes į 250.000 EUR kontraktą nelabai nusispjausi. Kad kontaktuojama su minėtu Šarūno agentu, tai tiesa. Kitaip Graikijos žiniasklaidoje tokių naujienų nebūtų.

Ačiū visiems rašantiems.

Rodyk draugams

Kaunas, Vilnius, Arena ir prasidedantys Federacijos Prezidento rinkimai.

Pirmiausia, sveikinu su mūsų vaikinų pergale. Kita vertus tikriausiai niekam tai ir nekėlė abejonių. Pakankamai gerai subalansuota sudėtis, kruopštus trenerių darbas (ypatingai renkant informaciją apie būsimus varžovus), sklandus pasiruošimas davė savo vaisius. Čia galima dėti pliusą ir LKF vadovams, kurie dėl intrigantų iš vyrų krepšinio labai dažnai nepgrįstai puolami (aš čia nekalbu apie argumentuotą kritiką). Ši pergalė rodo, kad Lietuvos vyrų krepšinio pamatai yra tvirti. Tik ar pavyks ant šių pamatų pastatyti gražų pastatą?

Kad LKF vadovai per pastaruosius keletą metų nuveikė daug, tik aklas gali nematyti. Federacijos vadovai (konkrečiai M.Balčiūnas) išrinkti į FIBA Europe valdančiuosius organus, nors anot “garsaus” dienraščio nemoka net baudų mesti. Pagyrų už puikiai surengtą Europos jaunių čempionatą iš FIBA vadovų tikrai nestigo. Iškovota teisė rengti 2011 metų Europos čempionatą svarbi ne kiek  tarptautinis sporto įvykis, bet kaip galimybė, panaudojant ES pinigus, pasistatyti keletą Europinio lygio sporto rūmų.

Tačiau statybos vyksta vangiai, stipriai atsiliekant nuo grafikų tiek Kaune, tiek ir Klaipėdoje. Politikai - ypatingai Kauno meras - visais įmanomais būdais bando dangstyti tiesą apie realią situaciją statybose, bet net plika akimi matosi, kad jos atsilieka (ir ne penkiais mėn., kaip norėtų A.Kupčinskas). Kad Kauno miesto vadovo kalbos ir darbai švelniai tariant, prasilenkia su tiesa, įsitikinti turėjome daug progų.

Jaučia tą ir FIBA vadovai, kurie  atsargiai vertina (nors oficialiai ir paskelbė) šio miesto galimybes surengti Europos krepšinio čempionato finalą (pagrindinė sąlyga, kad rūmai būtų baigti iki kitų metų vasario mėn.) Apie tai byloja ir skaičiai - juk prieš pora mėnesįų, kai kurie Kauno savivaldybės Tarybos nariai buvo informuoti, kad panaudota tik apie 60 mln. Lt. (iš beveik 170 mln., jei tikėti oficialiai skelbiamais skaičiais apie arenos statybų kainą).

Visiškai netelpa galvoj faktas apie pradėtas savivaldybės derybas dėl arenos statybų pabaigos datos. Vadinasi, statybų pabaiga priklauso nuo derybininkų, o ne statybininkų valios - kaip norėsim, taip ir susiderėsim. Tačiau čia jau pradeda lysti yla iš maišo. Pasirodo, kad derybininkai turi įvertinti “Vėtrūnos” pasiūlymus dėl papildomų darbų, neva “norint patobulinti objektą”. Paprastai tai reiškia, kad norima padidinti objekto sąmatą. Matyt dėl to kol kas neišspręstas kėdžių užsakymo ir kt. klausimai. Skaitytojams noriu priminti, kad “Vėtrūna” norėjo užsakyti pigias ir neatitinkančias reikalavimų kinietiškas kėdes ir taip “sutaupyti”.

“Taupoma” visur, net ir arenos operatorius pagal koncesijos sutarties nuostatas investuos daiktais, o ne piniginėmis lėšomis. Kas paneigs galimybę, kad šie daiktai nebus pažymėti užrašu “Made in China”? Tačiau apie tai niekas nesužinos, kaip ir nežino kitų rūmų operavimo sutarties detalių, tokių kaip perleidimo operuoti teisė, kad ir pavyzdžiui su “Rubicon”susijusiai įmonei ir t.t.

Kita vertus pradeda aiškėti, kad Kauno konservatoriai arenos statybų pabaigos datą bandys išnaudoti ateinančių savivaldybių rinkimų agitacinei kovai. Ir nebūtinai rūmai turės būti baigti - juostelė vistiek bus kerpama, bus surasta rūmuose įrengta patalpa čempionato burtų traukimo ceremonijai. Ne veltui Kauno meras taip garantuotai kalba apie neva suteiktą teisę rengti finalą, pamiršdamas žodelį “jeigu”.

Keistai atrodo ir faktas, kad FIBA atstovai oficialiai paskelbia apie žiūrovų lankomumo rekordą - 13.000 - jaunių finalo metu. Matyt kažkam iš Vilniaus bosų pavyko įbrukti šiuos skaičius naiviems FIBA atstovams, nieko nenutuokiantiems apie Vilniaus ir Kauno priešpriešą, nors šiandien oficialus FIBA tinklalapis cituodamas generalinį sekretorių N.Zanoliną nurodo 11.000 “Siemens” arenos talpą ir tai su žodeliu “around”. Ar tai ne atsarginio varianto ruošimas?

Kad “Siemens” arena “guminė” žinome jau seniai. “Lietuvos Ryto” trubadūrai buvo ją “išpūtę” iki 11.000. Realiai ji nesiekia 10.000 sėdimų vietų, į kurias pagal visus tarptautinius reikalavimus galima parduoti bilietus. Stovimų vietų šie reikalavimai neleidžia skaičiuoti. Jei būtų kitaip, tai ir Kauno sporto halėje galima būtų sutalpinti 10.000 stovinčių (1939 metų Europos čempionatui ir buvo numatytas toks vietų skaičius).

Apie glaudžius ŪBIG , ”Rubikon” ir “Snoro” ryšius kalba ir tokie faktai, kaip “Siemens” arenos finansavimas, buvusio “Siemens” arenos gen. direktoriaus V.Vasiliausko dalyvavimas ŪBIG derybininkų grupėje Kauno arenos operavimo koncesijos konkurse bei Edinburgo “Hearts” valdyboje ir kt. Tai kodėl tik krepšinyje kovojama su “Zuoko kareiviais”? Gal todėl, kad kai kurie V.Romanovo veiksmai įtikinamiau atrodytų?

Minėtos verslo grupės šiandien vienokiu ar kitokiu būdu valdo didžiąją dalį Lietuvos žiniasklaidos (”Lietuvos Rytą” - “Snoras”, “Respubliką”, “Kauno dieną” ir kt. regioninę spaudą - ŪBIG). Todėl visuomenę pasiekia tik ta informacija, kuri naudinga jiems.

Būtent minėtos verslo struktūros daro didžiausią įtaką šių dienų Lietuvos sportui. Matomai neatsitiktinai į Sporto departamento vadovo kėdę buvo pasodintas Kl.Rimšelis, senas “Zuoko kareivis”. Pasodinti savą žmogų į Lietuvos Futbolo Federacijos prezidento kėdę kol kas per trumpos rankos, bet į krepšino - jau dabar dedamos nemažos pastangos, nors iki rinkimų dar daugiau nei metai. (Kova jau jaučiama ir šio blogo komentaruose).

Ar yra alternatyva? Taip, yra. Akylesni krepšinio įvykių stebėtojai jau mato nepriklausomos stovyklos formavimasį. Ar tai tikrai įvyks, ar jos lyderis ryšis eiti prieš beveik visą žiniasklaidą kontroliuojančią grupę, parodys laikas. Bet apie Federacijos rinkimų peripetijas - atskiras straipsnis.

Pabaigoj norėčiau atsiprašyti savo skaitytojų (bet ne komentatorių “darbininkų”) už vėlavimą, nes didelis darbo krūvis ir kai kurių faktų patikrinimas neleidžia visko laiku suspėti.

P.S. Pažįstu ir G.Navikauską ir G.Rutkauską, ir J.Vainauską ir daugelį kitų krepšinio veikėjų. Butelio negėrėm, bet banketuose dalyvavau su daugeliu iš jų, išskyrus J.Vainauską, kuris tokiuose renginiuose  nedalyvauja. Pastaruoju metu aukščiau paminėtieji vis mažiau rodosi Lietuvoje- kas dirba užsieniuose, kas “ką nors kitą ten veikia”…

Ar negerai sužaista su P.Jankūnu? Apie jo pasirašymo peripetijas parašiau tai kas vyko. Gal ir kam nepatiko, kad jis pasirašė su “Žalgiriu” - tai jau ne mano reikalas.

Aplamai, tiek ir vieni, tiek ir kiti (kalbu apie “didžiuosius”) labai jautriai reguoja į mano rašinius ir savo ”darbininkų” pagalba bando kompromituoti šią svetainę.

Rodyk draugams

Anonsas

Sveiki mano rašinių skaitytojai. Vasara labai sunkus metas, todėl jums tenka palaukti iki eilinio mano straipsniuko. Dėl to labai atsiprašau. Ruošiu naują rašinį, kurį tikiuosi man pavyks pabaigti per artimiausias pora dienų.

Jame aprašysiu LKF užkulisius - arenų statybų, Europos čempionato, naujo prezidento rinkimus, rinktinės reikalus ir pan. Taip pat pabandysiu atsakyti į kai kuriuos Jūsų užduotus klausimus,  paaiškinsiu Eurolygos reitingavimo sistemą ir kt.

Tad iki.

Rodyk draugams